Gruodžio MVP tapęs Z. Watermanas negailėjo gražių žodžių Kėdainių klubui

Finišavus 2023-iesiems, paaiškėjo ir paskutinis praėjusių metų naudingiausias mėnesio krepšininkas. Juo tapo Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ lyderis Zane‘as Watermanas.

203 cm ūgio puolėjas per ketverias rungtynes „Betsafe-LKL“ fiksavo įspūdingus rodiklius – vidutiniškai rinko 22,8 taško (56 proc. trit.), 4,5 atkovoto kamuolio ir 24,5 naudingumo balo.

Dar efektyvesnis buvo „Gargždų“ vedlys Nicholas Wardas, rinkęs po 25 naudingumo balus, bet Z. Watermano pranašumu tapo kur kas geresni komandiniai rezultatai. Jei duobėje esantys gargždiškiai gruodį susirinko keturis pralaimėjimus, tai kėdainiečiai pagaliau ėmė priminti praėjusio sezono ekipą, pasiekusią atkrintamąsias.

Gedimino Petrausko auklėtiniai įveikė „Gargždus“, patiesė Panevėžio „7bet-Lietkabelį“ ir tik po labai atkaklios kovos išvykoje nusileido Kauno „Žalgiriui“. Kiek kartesnis buvo metų finišas, pažymėtas triuškinančia nesėkme prieš Utenos „Uniclub Casino – Juventus“.

Tiesa, mėnesio pradžioje „Nevėžis-Optibet“ toje pačioje Utenoje kaip reikiant svilino padus šeimininkams kovoje dėl bilieto į Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) ketvirtfinalį. Tąkart Z. Watermanas buvo visiškai nesulaikomas – atseikėjo 32 taškus ir surinko 38 naudingumo balus.

Per savo karjerą amerikietis jau spėjo su krepšinio kamuoliu apkeliauti nemažą dalį gaublio. Po studijų gimtosiose JAV jis jau išmėgino savo jėgas Suomijoje, Vokietijoje, Argentinoje, Čekijoje, Lenkijoje, Naujojoje Zelandijoje, Portugalijoje, Kanadoje, Kipre ir, galiausiai, Lietuvoje.

Turėdamas gausios legionieriaus patirties, krepšininkas dabartinį sezoną, klubą ir jį supančią aplinką išskyrė kaip vienareikšmiškai geriausią patirtį savo karjeroje. Nepaisant to, jog iki šiol dažnai keisdavo komandas, šiemet jo planas – likti Kėdainiuose ir padėti klubui antrąsyk paeiliui pasiekti atkrintamąsias varžybas, iki kurių šiuo metu trūksta kelių pergalių.

„Man labai patinka miestas, sirgaliai. Aš ir žmona jau spėjome užmegzti šiltą ryšį su vietiniais žmonėmis. Turime draugų net miesto turgelyje, kur perkame maistą, visad kalbame su jais. Noriu likti čia ir dėl komandos, – kalbėdamas su LKL.lt savo planus atskleidė „Nevėžio-Optibet“ lyderis. – Tikslas yra likti čia ir patekti į atkrintamąsias. Visad norisi išbūti pilną sezoną, jei tik gaunasi.“

Portale LKL.lt – išsamus pokalbis su naudingiausiu gruodžio mėnesio krepšininku.

– Sužaidėte puikų gruodžio mėnesį „Betsafe-LKL“ čempionate, taip pat surengėte įspūdingą pasirodymą ir Citadele KMT turnyre. Kaip pats prisiminsite šį sėkmingą sezono etapą?

– Su komanda šį mėnesį įėjome į ritmą. Suradome savo identitetą ir pradėjome žaisti sklandžiau puolime. Gerą mėnesį turėjo ir kiti vyrukai – Seanas McNeilas ir Carlosas Jurgensas. Atvyko Francis Okoro ir Courtney Ramey ir visi pradėjome geriau pritapti. Kai atlikome šiuos ėjimus, atsirado pasitikėjimas. Man taip pat pavyko tai išnaudoti. Gerą mėnesį puolime ir gynyboje žaidžiau ne tik aš, bet ir visa komanda.

– Pasiekėte dvi pergales, dramatiškai nusileidote Kauno „Žalgiriui“ ir tik paskutinis mačas Utenoje visiškai nesusiklostė. Iki tol turėjote tik vieną pergalę, tad dabar greičiausiai jaučiatės labiau optimistiškai. Kas leido įsibėgėti jūsų ekipai?

– Pagaliau iki galo pažinome vieni kitus, nors tai užtruko kiek ilgiau nei turėjo trukti. Pakeitėme kelis žaidėjus ir tuomet visiems pasidarė lengviau žaisti. Kartu su komanda leidome nemažai laiko – po treniruočių ėjome į pirtį, valgėme picas ir panašiai. Tokie dalykai padeda užmegzti ryšį, susipažinti, o tai aikštelėje taip pat deda.

– Jums vis dar trūksta kelių pergalių iki atkrintamųjų ribos, bet laukia pusė reguliariojo sezono. Kiek pajėgi yra jūsų komanda kautis dėl šio tikslo?

– Manau, kad esame daugiau nei pajėgūs pasiekti atkrintamąsias. Turėjome lėtą startą, iš dalies todėl, kad startavome su sunkiu tvarkaraščiu. Be to, vykome į FIBA Europos taurės atranką. Buvo sunku taip pradėti, bet mes pradėjome kilti ir žaisti gerai prieš stiprias komandas. Mūsų didžiausias priešas esame mes patys. Taip nutinka, kai turi jauną komandą. Bet patirtis, kurią jau įgavome šiemet, yra naudinga. Jauni vyrukai taip pat paaugo ir neblogai atsiskleidė. Tai mums pravers, žengiant į antrą sezono pusę. Manau, kad tikrai galime patekti į atkrintamąsias, tai vienintelis mūsų tikslas, apie kurį kalbame rūbinėje.

– Esate antras vyriausias komandos žaidėjas, nors jums tik 28-eri. Ar tokią rolę priimate kaip atsakomybę padėti ir būti savotišku mentoriumi jaunesniems žaidėjams?

– Tai labai keista. Pastarąsias dvejas rungtynes Ignas praleido, tad apsižiūrėjau ir pamačiau, kad esu vyriausias komandos žaidėjas, nors man tik 28-eri. Tai keistas jausmas, pirmąkart supratau, kad jau nesu vienas jauniausių. Tai nėra puikus jausmas, bet jis kelia juoką.

Turime daug profesionalaus krepšinio naujokų, visi jie legionieriai. Taip pat turime vietinių jaunuolių – Matą Mačijauską, Dominyką Grendą. Tai jauna komanda. Prisimenu, kuomet aš buvau naujokas. Buvau ne kvailas, bet gal nesubrendęs krepšinio prasme. Nežinojau tiek, kiek žinau dabar. Prisimenu save tuomet ir pastebiu, kad jų ir mano klaidos kartojasi, tad patariu būti kantriems, padėti visiems vyrukams kiek tik gali. Kai esi jaunas, darysi daugiau klaidų, bet jų pasitaikys ir žaidžiant penktą ar šeštą sezoną. Klaida yra klaida, nepaisant to, kas ją padaro – naujokas ar veteranas. Smagu padėti tiems vyrukams.

– Savo karjeroje anksčiau per sezoną dažnai pakeisdavote komandą. Koks jūsų nusiteikimas šiemet – ieškote galimybių kitur ar esate pasiryžęs baigti sezoną Kėdainiuose?

– Mano planas yra pabaigti sezoną Kėdainiuose. Man labai patinka miestas, sirgaliai. Aš ir žmona jau spėjome užmegzti šiltą ryšį su vietiniais žmonėmis. Turime draugų net miesto turgelyje, kur perkame maistą, visad kalbame su jais. Noriu likti čia ir dėl komandos. Praeityje palikdavau komandas, nes man reikėdavo žengti kitą žingsnį. Pernai pradėjau sezoną Suomijoje, kai reikėjo pakeisti traumuotą žaidėją ir mano kontraktas truko tik kelis mėnesius. Vėliau ieškojau kitos galimybės. Kai žaidžiau Čekijoje, mane išpirko komanda Lenkijoje. Bet šiemet palikti Kėdainių neplanuoju. Tikslas yra likti čia ir patekti į atkrintamąsias. Visad norisi išbūti pilną sezoną, jei tik gaunasi.

– Per savo karjerą žaidėte daugybėje valstybių, matėte daug lygų. Kaip galėtumėte šią patirtį palyginti su praeitomis?

– Šių metų patirtis man yra pati geriausia karjeroje. Kai žaidžiau Vokietijoje, ten buvo aukšto lygio krepšinis, bet nemanau, kad yra skirtumas tarp šių čempionatų lygio. Šalis man taip pat labai patinka. Mėgstu žmones, mėgstu komandą, klubą, miestą, sirgalius. Vertinant visus šiuos dalykus, ši patirtis man yra geriausia, kokią esu turėjęs. Žaidžiau vietose, kur oras gal ir geresnis, bet ši patirtis vis tiek kol kas nepralenkiama.

– Kaip jums patinka klubas, kuriam atstovaujate?

– Jonas Mačiulis yra sporto direktorius ir mums labai pasisekė turėti jį šioje pozicijoje. Jis žaidė labai aukštame lygyje, žino, kaip žaidžia tokios komandos ir kaip dirba pačios organizacijos. Jis daro viską, kad galėtų žaidėjams suteikti viską, ko reikia, kad liktų susitelkti į krepšinį. Tai yra didžiulis privalumas. Treneris Gediminas Petrauskas yra vienas mėgstamiausių mano trenerių, pas kuriuos esu žaidęs. Jis suteikia mums daug laisvės, bet tuo pačiu jis laikys tave atsakingą, jei padarysi klaidą, o tos klaidos vėliau tau neprimins. Ne visi treneriai tuo pasižymi. Jis griežtas, bet suteikia pakankamai laisvės, kad iš mūsų ištrauktų geriausias savybes, ką ir pradėjome matyti gruodį. Šis klubas man greičiausiai irgi bus mėgstamiausias, kuriame esu žaidęs. Turiu padėkoti klubui, nes čia puikiai leidžiu laiką.

– Kiek jums „limpa“ lietuvių gyvenimo būdas – kultūra, žmonės, vertybės?

– Manau, kad mes pasižymime panašiomis vertybėmis. Mano žmona yra pusiau lenkė, tad mums ne naujiena, kokie yra žmonės šiuose kraštuose. Tai ne ta pati šalis, bet vis tiek negalima sakyti, kad tai visiškai nauja ir nepažįstama. Panašiai galvojame apie gyvenimą kaip ir lietuviai. Pritapome puikiai, mums patinka kalbėti su miestiečiais, užmegzti draugystes. Galbūt visi tiesiog gražiai su mumis elgiasi (juokiasi), bet manau, kad puikiai pritapome ir mėgaujamės šalimi.

– J. Mačiulis būdamas žaidėju pasiekė labai daug. Su juo esate panašios pozicijos žaidėjai, žaidime galima įžvelgti šiek tiek paralelių. Ar naudojatės šansu kažko iš jo išmokti?

– Visų pirma, man didžiulis komplimentas, jei įžvelgiate tokių dalykų. Jis labai padeda mums, kalbėdamas asmeniškai. Turbūt daugiau su jaunais vyrukais, kuriems dalina patarimus ir nurodymus, bet su manimi jis kalba apie mažas detales, konkrečias situacijas, kurių sezone būna daug ir kurios yra reikšmingos. Treneris ir Jonas buvo svarios priežastys čia atvykti. Kai tik pamačiau, kas yra sporto direktorius, pasakiau, kad atvyksiu žaisti pas jį. Žinau, kad galiu daug išmokti iš jo ir trenerio, o tai gali būti rimtas žingsnis mano karjerai. Galiu mokytis iš žmogaus, kuris buvo ten, kur aš norėčiau būti.

– Žinojote Joną dar prieš atvykdamas čia?

– Esu didelis Eurolygos fanas, tad žinau daug esamų ir buvusių žaidėjų. Žiūriu daug rungtynių, stebiu klasikinius mačus. Prieš metus žiūrėjau 2015 m. Eurolygos finalą, kuriame žaidė Madrido „Real“ prieš Pirėjo „OIympiakos“. Žinojau, kas yra Jonas, kai su juo kalbėjau. Nekantravau atvykti ir žaisti jo komandoje.

– Svarbi komandos dalis yra ir G. Petrauskas, pasižymintis charizma, kartais nevengiantis griežtai kalbėti. Koks jūsų asmeninis santykis su šiuo specialistu ir kaip jis jus įgalina aikštelėje būti sėkmingu?

– Man patinka žaisti pas jį. Koledže ketverius metus žaidžiau pas panašų trenerį, kuris taip pat charizmatiškas ir daug šaukia. Tokie treneriai visad dirba ir už aikštelės ribų. Su jais užmezgi asmeninį ryšį, tad net kai ant tavęs šaukia, žinai, kad tau norima tik gero. Treneris nori laimėti tiek pat, kaip ir tu. Jei jis šaukia, nes darau klaidą ir ji mums gali kainuoti rungtynes, noriu, kad ant manęs rėktų. Šis sezonas, žaidžiant pas tokį trenerį, man labai naudingas. Jis leidžia visiems pajausti atsakomybę, su visais elgiasi vienodai. Labai gerbiu ir vertinu tai.

– Su komandos draugais turėjote kalėdinę vakarienę. Ką padovanojote ir gavote pats? Kiek tokie susibūrimai prisideda prie sėkmės aikštelėje?

– Turėjau dovanoti dovaną treneriui. Jam padovanojau marškinėlius su jo veidu, kuomet jis atsisuko į kamerą ir plojo per rungtynes. Mane išsitraukė Matas Mačijauskas, padovanojęs man labai skanios kavos.

Tai padeda užmegzti ryšį. Tai vienintelė rūbinė, kurioje esu buvęs šioje lygoje, bet manau, kad mūsiškė yra su išskirtinai artimu ryšiu. Kiekvieną dieną juokaujame, kalbamės. Esu buvęs situacijose, kuomet atėjęs į rūbinę net nesisveikini su kitais, bet čia yra kitaip. Turime daug juokelių, visi kvailiojame – ir žaidėjai, ir treneriai, ir kitas personalas. Turime daug veiklos už aikštelės ribų. Tai visapusiškai geras laikas, nepaisant to, kad gerai žaisti pradėjome tik neseniai. Tai tikrai turi įtakos geresnei mūsų atkarpai.

– Taip pat žaidėte ir futbolo rungtynes. Kas laimėjo?

– Buvo smagu, laimėjome prieš trenerius, nors nežinau, ar galiu tai sakyti (juokiasi). Buvo atkaklios rungtynės ir laimėjome vieno įvarčio persvara. Jie buvo kur kas geresni nei tikėjausi.