Prienų „CBet“ ekipa ir toliau nenustoja stebinti „Betsafe-LKL“ aistruolių.

Po to, kai sezono eigoje prieniškiai prarado du savo lyderius – į Įspaniją išvykusi Regimantą Miniotą bei į Rumuniją sparnus pakėlusį Marquisą Wrightą – jie į komandą sugebėjo pasikviesti dar vieną įspūdingais benefisais stebinantį krepšininką – Emmanuelį Lecomte.

Kovą į Lietuvą atvykusiam belgui adaptacija naujoje lygoje ilgai neužtruko. Per tris balandį sužaistus mačus jis fiksuoja nuostabią statistiką – vidutiniškai pelno po 23,7 taško, atkovoja po 2,7, perima po 1,3 kamuolio, atlieka po 6 rezultatyvius perdavimus. Prie viso to pridėję ir puikų pataikymą iš žaidimo (66 proc.) gausime 28 balų efektyvumą per susitikimą.

Su LKL.lt kalbėjęs 25-erių 180 cm ūgio įžaidėjas tokią nuostabią savo atkarpą aiškina ne tik puikia sportine forma, bet ir jam gerai tinkančiu trenerio Manto Šerniaus propaguojamo krepšinio stiliumi.

„Susidėjo abu dalykai, į Prienus atvykau būdamas labai geros sportinės formos fizine ir taktine prasme, – kalbėjo E. Lecomte. – Nebuvo sunku adaptuotis prie to, ko iš manęs nori treneris. Treneris duodamas laisvę palengvina žaidimą mums visiems, nes turime daug ginklų – daug kas gali pataikyti ir užbaigti atakas. Pasitikime savimi, todėl žaisti tampa lengviau.“

Naujasis Prienų vedlys praėjusią savaitę turėjo ką švęsti – NCAA čempionate triumfavo Beiloro universiteto „Bears“ ekipa, kuriai jis atstovavo 2016-2018 m. Belgo teigimu, toks jo buvusios ekipos pasiekimas neturėtų nieko stebinti.

„Tikėjausi, kad jie nueis taip toli, nes gerai žaidė jau pernai. Per du metus pralaimėjo vos šešerias rungtynes. Jau pernai buvo puikūs, viskas sustojo dėl koronaviruso, bet šiemet jautė, kad vėl gali kovoti dėl titulo. Jei suprantate krepšinį, turėjote matyti, kad fiziškumo, talento lygiu jie buvo aukščiau visų kitų. Man tai vis dar nerealu, kad jie laimėjo, bet iš kitos pusės, tai manęs nenustebino“, – sakė savo universiteto sėkme neabejojęs E. Lecomte.

– Lietuvoje esate jau daugiau nei mėnesį, kaip jums praėjo šis laikas? Ar šiuo metu jaučiatės visiškai prisitaikęs prie šalies?

– Taip. Nors ir nėra daug veiklos, nes viskas uždaryta, bet taip, prie šalies jau spėjau priprasti.

– Ką žinojote apie komandą ir miestą prieš pasirašydamas sutartį? Ar nebaugino tai, kad Prienai yra mažas miestelis, net ir žinant, kad šiuo metu visas pasaulis sukaustytas koronaviruso ir bet kur rasti kitos veiklos, nei krepšinis, yra sunku?

– Yra, kaip yra. Visi yra tokioje pat situacijoje. Negaliu skųstis, esu geroje komandoje. Prieš tai nežinojau daug apie Lietuvos čempionatą ar komandą, bet kai gavau pasiūlymą, ėmiau ieškoti informacijos. Apie brolius Ballus išgirdau tik iš kitų komandos žaidėjų.

Kai pradėjau ieškoti informacijos, svarbiausia man buvo čia laukiantys iššūkiai ir komandos, prieš kurias žaisime. Prienai turėjo ką pasiūlyti šiuo atžvilgiu – mes pretenduojame į atkrintamąsias ir mėginsime ten gerai pasirodyti.

– Kiek apsispręsti padėjo kitas „Betsafe-LKL“ belgas – „Šiauliuose“ rungtyniaujantis Andy Van Vlietas, jei teko su juo kalbėtis?

– Taip, kalbėjau su juo. Susimatėme ir rinktinėje, kai žaidėme Lietuvoje. Paklausiau, kaip jis jaučiasi. Jis sakė, kad čia yra patenkintas, gerai vertina lygą.

– Prieš jus Prienų komandos įžaidėjas buvo M. Wrightas, spėjęs tapti vienu geriausių lygos gynėjų. Kiek žinojote apie rolę, kurioje pakeisite išvykusį žaidėją, ar iškart tapo aišku, ko iš jūsų norės treneris?

– Nežinojau šio žaidėjo, tiesiog susikoncentravau į savo vaidmenį ir trenerio lūkesčius. Svarbiausia buvo krepšinio dalis – iššūkiai, treneris. Tuo ir parėmiau savo sprendimą.

– Kokie jūsų santykiai su treneriu M. Šerniumi? Ką jis nori, kad įneštumėte į aikštę ir kokius tikslus iškėlė jums ir visai komandai?

– Manau, aišku, ko jis iš manęs nori – tai buvimas lyderiu aikštėje, žaidimo organizavimas, taškų rinkimas, pastangos įtraukti komandos draugus, gera gynyba, kuri yra mūsų komandos stiprybė. Tiksliai žinau, ko jis iš manęs nori. Jis duoda man laisvės ir pasitikėjimo daryti tai, ką darau geriausiai.

– Kokią atmosferą radote komandos rūbinėje, kai pirmą kartą atėjote į treniruotę?

– Atmosfera buvo puiki. Vis dar turime tikslus, kurių siekiame, tai yra puiku. Esame lentelės viduryje, o komanda yra motyvuota. Esame 5-6 vietose, tai mums labai svarbu – reikia būti kuo aukščiau prieš atkrintamąsias.

– Jums greitai pavyko tapti vienu iš komandos lyderių. Kokia buvo pagrindinė to priežastis – lengvai perprantama trenerio sistema ar jūsų paties pasiekta sportinė forma?

– Susidėjo abu dalykai, į Prienus atvykau būdamas labai geros sportinės formos fizine ir taktine prasme. Nebuvo sunku adaptuotis prie to, ko iš manęs nori treneris. Treneris duodamas laisvę palengvina žaidimą mums visiems, nes turime daug ginklų – daug kas gali pataikyti ir užbaigti atakas. Pasitikime savimi, todėl žaisti tampa lengviau.

– Šiuo metu Prienų komanda kovoja dėl 5-osios vietos, tačiau kovoje dėl atkrintamųjų visas 5-10 vietose esančias ekipas skiria vos keli laimėjimai. Kokius žaidimo aspektus „CBet“ turi patobulinti, kad galėtų būti geroje pozicijoje prieš atkrintamąsias?

– Tobulėjame rungtynės po rungtynių, tą jaučiu nuo pat savo atvykimo. Visad galime geriau gintis, būti dar labiau komandiškesni, tai mums kol kas neblogai pavyksta, bet turime tai ir toliau tobulinti. Taip pat, kaip ir kovą dėl atšokusių kamuolių. Kartais neturime tokio ūgio, kaip kitos komandos, bet tiesiog turime atsitverti žmones, žaisti komandiškai ir susirinkti tuos kamuolius.

– Kaip apibūdintumėte krepšinio lygį ir stilių „Betsafe-LKL“ pirmenybėse po to, kai čia praleidote jau mėnesį? Kuo čia žaidžiamas krepšinis kitoks nuo lygų, kuriose žaidėte prieš tai?

– Tai tikrai kitoks žaidimas, bet dar nespėjau sužaisti prieš visas komandas. Stilius skiriasi, nes kai kurios komandos yra labai jaunos, o kitos labai senos. Priklauso, prieš kurias komandas žaidi, bet dažniausiai jos daro visko po truputį. Daug metikų, daug derinių – tai truputį specifinis ir kitoks žaidimas. Sutikčiau ir su tuo, kad žaidėjai čia turi didelį krepšinio IQ ir daug remiasi fizine jėga.

– Šiuo metu žaidžiate atkarpą prieš tris aukščiausiai turnyrinėje lentelėje esančias ekipas – „Lietkabelį“, „Rytą“ ir „Žalgirį“. Kiek laukėte šio iššūkio? Galbūt žaidimas prieš Europos turnyruose žaidžiančias ekipas gali tapti geru lygio patikrinimu ir jums pačiam?

– Tai – puikus testas. Kol kas laimėjome prieš varžovus, kuriuos privalėjome nugalėti, tai buvo labai svarbu. Po rungtynių su „Lietkabeliu“ dar turime du stiprius varžovus ir tai padės mums įsivertinti, kokie esame šiuo metu. Bet vėlgi – turime eiti į rungtynes su tuo pačiu mentalitetu. Kol kas demonstravome gerą žaidimą abiejose aikštės pusėse, tokį patį pasitikėjimą savimi ir energiją turime atsinešti ir į artėjančius mačus.

– Užaugote Belgijoje, kur krepšinis toli gražu nėra populiariausia sporto šaka. Kaip nusprendėte pasukti šiuo keliu?

– Pradėjau žaisti būdamas ketverių metų, labai anksti. Mane tai daryti skatino dėdė, jis buvo komandos treneris ir mane pas save priėmė. Visgi futbolas buvo populiariausia sporto šaka, todėl žaisti krepšinį buvo kažkiek neįprasta. Bet aš džiaugiuosi, kad pasirinkau krepšinį ir likau jame.

– Kurie NBA ar Europos krepšininkai buvo jūsų idealai krepšinio aikštelėje?

– Tai buvo Tony Parkeris, visad mėgdavau jo žaidimą, asmenybę. Taip pat mano dievukai buvo Michaelas Jordanas, Allenas Iversonas, Kobe Bryantas – šie trys vyrukai, visad žavėdavausi jais.

– Kiek jūsų užduotis aikštėje apsunkina tai, kad dažnai esate žemiausias žaidėjas? Ar dėl šios priežasties jums reikia įdėti žymiai daugiau darbo nei kitiems?

– Manau, kad yra atvirkščiai. Sunkiau yra žaidėjams, kurie žaidžia prieš mane, nes dažnai esu greitesnis, techniškesnis ar net stipresnis. Nematau šios situacijos taip, kad turėčiau pats įdėti daugiau darbo. Visad žaidžiu savo žaidimą, atsiduodu šimtu procentų, bet sunkiau tiems, kurie žaidžia prieš mane, jei nėra pratę žaisti prieš tokio ūgio žaidėją, kaip aš.

– Būdamas 18-os metų išvykote rungtyniauti į NCAA. Kas lėmė tokį sprendimą?

– Norėjau žaisti koledžų krepšinį, tai buvo viena mano svajonių. Kai buvau mažas, man patiko jį stebėti. Gavau galimybę žaisti labai gerame universitete ir ja pasinaudojau.

– Neseniai Beiloro uniersiteto „Bears“ komanda, kuriai atstovavote, laimėjo NCAA čempionatą, finale nukaudama iki tol niekieno nenugalėtą Gonzagos universiteto „Bulldogs“ ekipą. Ar stebėjote saviškių žaidimą? Koks buvo jausmas stebėti triumfuojančią savo buvusią komandą?

– Taip, žiūrėjau tas rungtynes, tai buvo labai ypatinga akimirka, nes esu žaidęs ir su kai kuriais dabartiniais komandos žaidėjais, nepasikeitė ir trenerių štabas. Buvo labai smagu, didžiuojuosi jais ir esu labai laimingas, ypač dėl trenerio. Jis atėjo į komandą, kai jį dar nebuvo gera, o dabar jis pasiekė aukščiausią tikslą – laimėjo NCAA. Jis yra puikus žmogus, to nusipelnė. Trenerių štabas taip pat atliko puikų darbą ruošiant žaidėjus. Jie dominavo nuo pat turnyro pradžios ir tikrai nusipelnė titulo.

Tikėjausi, kad jie nueis taip toli, nes gerai žaidė jau pernai. Per du metus pralaimėjo vos šešerias rungtynes. Jau pernai buvo puikūs, viskas sustojo dėl koronaviruso, bet šiemet jautė, kad vėl gali kovoti dėl titulo. Jei suprantate krepšinį, turėjote matyti, kad fiziškumo, talento lygiu jie buvo aukščiau visų kitų. Man tai vis dar nerealu, kad jie laimėjo, bet iš kitos pusės, tai manęs nenustebino.

– Po to NBA Vasaros lygoje žaidėte Dalaso „Mavericks“ ekipoje, vėliau G lygoje – Los Andželo „Clippers“ dukterinėje komandoje. Kaip apibūdintumėte šias patirtis? Ar vis dar turite svajonę kada nors žaisti NBA?

– Tai buvo nuostabios patirtys. Vasaros lygoje turėjau puikių rungtynių. Būti tarp NBA trenerių ir žaidėjų yra puiki patirtis. G lygoje irgi turėjau gerus metus, daug žaidžiau. Dėl to galėjau smarkiai patobulėti. Mano tikslas būnant Europoje yra vieną dieną žaisti Eurolygoje, bet esu atviras visoms galimybėms. Kol kas esu Prienuose, tuo džiaugiuosi ir stengiuosi iš to išspausti kiek įmanoma daugiau.

– Europinę karjerą pradėjote prieš dvejus metus,  tačiau „CBet“ jums tapo jau penktąja komanda čia. Kokia pagrindinė tokios dažnos komandų kaitos priežastis?

– COVID-19. Tai viską apsunkina. Pernai buvau Gran Kanarijoje, tada prasidėjo koronavirusas ir viskas ėmė keistis. Turėjau ieškotis naujos komandos. Šiemet komandos turėjo daug problemų su pinigais, rinkdami sudėtis. Visad bandau ieškoti sau geriausio sprendimo. Žinau, tai buvo neįtikėtini metai, bet per juos tapau geresnis žaidėjas ir profesionalas.