„Betsafe-LKL“ čempionatas – vieta atsiskleisti jauniesiems Lietuvos krepšinio talentams. Pasvalyje, penktoje turnyro lentelės vietoje įsitaisiusioje „Pieno žvaigždžių“ komandoje, savo dar tik augančią karjerą tęsia vilnietis Karolis Giedraitis.

22 metų 194 cm ūgio gynėjas Pasvalio ekipoje šį sezoną sužaidė jau dešimt rungtynių. Sezoną K. Giedraitis pradėjo Vilniaus „Ryto“ pagrindinėje komandoje, tačiau sostinėje ant parketo nepasirodė nė sekundei.

Sulaukęs pasiūlymo iš „Pieno žvaigždžių“, K. Giedraitis ilgai nedvejojo, susikrovė daiktus ir išvyko į Pasvalį, kur neilgai trukus tapo pilnaverčiu komandos nariu.

Dabar, įsibėgėjus sezonui, vidutiniškai aikštelėje po 20 minučių praleidžiantis K. Giedraitis renka 8,9 taško ir 2,3 rezultatyvaus perdavimo rodiklius.

K. Giedraitis LKL „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį priešpiet su Pauliumi Vaitiekūnu ir visais krepšinio sirgaliais pasidalijo mintimis apie karjerą, geriausius komandos draugus ir adaptaciją Pasvalyje. Dalį klausimų paruošė būtent gerbėjai.

– Ar treneris Gediminas Petrauskas ir treniruočių metu būna toks emocingas, koks būna rungtynėse?

– Gediminas yra tikrų tikriausias profesionalas. Rungtynių metu jis būna emocingas, bet treniruotėse – visiškas profesionalas, be galo atsidavęs savo darbui. Tai geras treneris.

– Ar „Pieno žvaigždžių“ valgyklėlėje nepabrango lašišos kepsneliai?

– Daug girdėjau apie tą valgyklą visokių istorijų. Dabar, kiek suprantu, ji yra uždaryta. Pats toje valgyklėlėje nebuvau, bet kiek žinau, tai kotletas su bulvėmis tikrai neparango.

– Kokią įtaką jūsų komandai turi neseniai prisijungęs Edgaras Želionis?

– Edgaras yra didžiausias pozityvas, kokį turbūt esu matęs – jis visus palaiko, visada užveda. Labai jaunatviškas, neseniai nusipirko šviečiančius batus. Tai puikus komandos draugas. Visada padės, patars, įneš energijos. Puikus žmogus.

– Kokioje NBA komandoje rungtyniautumėte, jei galėtumėte pasirinkti?

– Net nežinau. Kai buvau mažas palaikiau Bostono „Celtics“ turbūt norėčiau už Bostoną ir žaisti. Tokios labai jau mėgstamos komandos neturiu. Labiau domiuosi Eurolyga, NBA pradedu domėtis sezono pabaigoje – tada įdomiau būna žiūrėti.

– Kas laimi žaidžiant vienas prieš vieną – jūs, ar brolis?

– Geras klausimas – visko būna, tai jis laimi, tai aš. Mes kai žaidžiam, tai darome labai rimtai. Nenusileidžiame vienas kitam. Paskutinį kartą kai žaidėme, tai brolis išėjo su devyniom siūlem, tai nusprendėm, kad šiam kartui gal pristabdome vienas prieš vieną žaidimą. Šiaip su broliu labai geras ryšys – net ir tuos pačius kompiuterinius žaidimus žaidžiame.

– Ar turite giminystės ryšių su Roku Giedraičiu?

– Turbūt dažniausias klausimas, kurį girdžiu. Tai ne, mes neturime jokių giminystės ryšių.

– Kokios rungtynės šiame sezone jums įsiminė labiausiai?

– Šio sezono tai manau tikrai rungtynės prieš „Rytą“, kai nugalėjome juos namuose. Ir pačiam neblogai sekėsi, norėjosi įrodyti savo buvusiai komandai šį bei tą. Tose varžybose noro įrodyti buvo daug, tikrai neslėpsiu, tai buvo kitoks jausmas.

– O ar yra tokių rungtynių, kurių nieku gyvu nenorėtumėte pakartoti?

– Buvo kai žaidžiau Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) prieš „Žalgirio“ dublerius. Tai buvo mini derbis, aš tą sezoną buvau vienas iš pagrindinių žaidėjų, treneris labai pasitikėjo, sakydavo, kad mesčiau. Tose rungtynėse labai viskas nėjo, nieko nepataikiau. Ketvirtajame kėlinyje buvau gal septynis tritaškius iš eilės prametęs. Tada dar ir aštuntą tritaškį pramečiau. Grįždamas į gynybą girdėjau iš sirgalių, kad jei šiandien komanda praloš, tai tik per Giedraitį. Tai tikrai prastos rungtynės buvo, tikrai blogai sužaidžiau, bet man atrodo, kad laimėjome vis tiek. Ta sirgalių frazė labai įsiminė.

– Kaip jus asmeniškai motyvuoja rungtynės prieš „Žalgirį“?

– Kai žaidžiu prieš „Žalgirį“, noriu pamatyti, kodėl jie yra Eurolygos žaidėjai. Tai visada norisi pasilyginti save su Europos žvaigždėmis, iš patobulėjimo pusės tikrai ten yra ką pamatyti. Tarkime, kaip Artūras Milaknis išlenda iš už užtvarų, kaip Marius Grigonis susikuria erdvės. Tikrai matosi, kad ten aukštas lygis.

– Ar nenustebino tai, kad „Rytas“ nepateko į Citadele KMT finalo ketvertą?

– Kiek atsimenu, tos dvikovos su „Juventus“ buvo visada įtemptos. Žinant tai, kiek „Rytas“ bėdų turi, tai Utenai čia buvo geras šansas. Gal netikėta, kad tokiu dideliu skirtumu pralaimėjo. Labai sunku momentu Maurice‘as Ndouras paliko komandą, tas irgi jautėsi.

– Jeigu reiktų paprognozuoti – kaip jūsų akimis susiklostys Citadele KMT finalo ketvertas?

– Favoritas yra „Žalgiris“, o kas pateks į finalą, tikrai sunku pasakyti. Tose rungtynėse būna labai daug emocijų, techninių. Bus įdomu pamatyti, kaip atrodys pusfinalis, tikrai laukiu tų rungtynių.

– Ką labiausiai norėtumėte patobulinti savo žaidime?

– Faktas, kad trūksta fiziškumo – masės, kilogramų. Reikia pagerinti gynybą. Šiaip reikia visur patobulėti, tikrai yra kur paaugti. Fiziškumas yra didžiausia problema, manau.