Pirmąją vietą „Betsafe-LKL“ čempionate užimantis, bet šiuo metu stringantis Vilniaus „Ryto“ klubas sulaukė džiugių naujienų – į rikiuotę po mėnesio pertraukos grįžta pagrindinis komandos vidurio puolėjas Martynas Echodas.

23 metų 206 cm ūgio centras praleido paskutines ketverias „Ryto“ rungtynes „Betsafe-LKL“ čempionate, per kurias sostinės klubas patyrė dvi skaudžias nesėkmes – iš pradžių nusileista Kauno „Žalgiriui“, vėliau netikėtai pralaimėta ir Kėdainių „Nevėžiui-Optibet“.

M. Echodas spalio pradžioje stipriai susižeidė nykštį ir be krepšinio praleido lygiai mėnesį. Nors laikotarpis gana trumpas, „Ryto“ komandai ši netektis reiškė tikrai nemažai.

Vyriausiasis treneris Donaldas Kairys ne kartą akcentavo, kad vis dar nekantriai laukia, kol jo komanda į rungtynes galės žengti pilnu pajėgumu. O ir pats „Ryto“ centras tikro rungtynių ritmo jau kaip reikiant spėjo pasiilgti.

„Čia juk mylimiausia mano veikla“, – po pirmosios pilnos treniruotės, kalbėdamas su LKL.lt, šyptelėjo krepšininkas.

Iki patirtos traumos M. Echodas jau spėjo įrodyti tiek treneriui, tiek klubo sirgaliams, kad jis taps didele jėga po krepšiu. Per 23 minutes jis vidutiniškai rinkdavo beveik dvigubo dublio – 11,5 taško ir 9 atkovotų kamuolių – rodiklius.

Negana to, praktiškai visą vasarą savo kūno stiprinimui paskyręs centras šiuo metu jau sveria 115 kg ir šiuo rodikliu prilygsta patiems sunkiausiems varžovams, kuriuos dar teks sutikti šiame sezone.

Dabar M. Echodas vėl pluša treniruotėse kartu su komanda ir laukia savo sugrįžimo. Kaip sako pats žaidėjas, ant parketo jis turbūt išbėgs artimiausioje dvikovoje tarp „Ryto“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“, kuri prasidės šeštadienį 17 valandą.

LKL.lt krepšininkas papasakojo, ką iš tiesų reiškia pačioje sezono pradžioje patirta trauma, kiek skaudu buvo iš šono stebėti „Ryto“ pralaimėjimą „Žalgiriui“ ir kokius svarbiausius savo žaidimo elementus jis norėtų patobulinti artimiausiu metu.

Martynai, visų pirma, koks jausmas sugrįžti į treniruočių procesą?

Dabar jau treniruojuosi pilnu pajėgumu. Mėnesį praleidus be krepšinio reikia priprasti prie buvimo aikštelėje, bet šiaip viskas tikrai gerai. Sportuoti aš sportavau, su komanda visur būdavau kartu, puoselėjau savo ištvermę. Dabar smagu paimti kamuolį į rankas, geras jausmas sugrįžti.

Visą mėnesį ir sportavote? Ar buvo laiko pailsėti?

Nelabai buvo kada pasiilsėti. Nenorėjau atsilikti nuo komandos, stengiausi tobulėti ten, kur galėjau tobulėti. Tai nepailsėjau, bet to pernelyg ir nenorėjau.

Galbūt jau žinote, kada vėl grįšite į rikiuotę?

Manau, kad grįšiu jau šeštadienį. Galbūt gausiu mažiau minučių, bet manau, kad treneris po truputį įves mane atgal į žaidimo ritmą.

Visas komandos dvikovas mėnesį stebėjote nuo atsarginių žaidėjų suolelio. Turbūt iš šono stebėti pirmąjį derbį tarp „Ryto“ ir „Žalgirio“ buvo nelengva?

Taip, taip, tikrai nelengva. Čia juk mylimiausia mano veikla. Labai sunku buvo žiūrėti rungtynes su „Žalgiriu“, kai žiūri ir supranti, kad niekaip fiziškai negali padėti komandai. Tai tikrai sunku.

Kaip stebint iš šono atrodo dabartinis „Ryto“ žaidimas?

Puolime tikrai atrodome gana solidžiai, turime daug laisvės. Bet pastarosios kelios dvikovos parodė, kad gynyboje turime absoliučiai visur kur tobulėti. Tam skiriamas didelis dėmesys, turime geriau susikalbėti ir suprasti vienas kitą. Tikiuosi, kad darbas atsipirks, turime kartu augti ir tobulėti. Svarbiausia, kad susirinktų visa pilna komandos sudėtis.

Prieš sezoną sakėte, kad labai pasitikite treneriu ir tikitės svarbaus vaidmens komandoje. Trauma tokių minčių neatbaidė?

Nemanau, kad per vieną mėnesį daug kas pasikeitė. Manau, kad sugrįšiu ir tapsiu svarbia komandos dalimi, bet svarbiausia čia yra ne kažkieno rolės, o komandos pergalės.

Martynai, akivaizdžiai esate sustiprėjęs fiziškai. Galbūt masės užsiauginimas ir buvo didžiausias vasaros tikslas?

Kai patyriau pėdos traumą, negalėjau nei bėgioti, nei kažko panašaus daryti. Tai eidavome su treneriu į treniruoklių salę, praktiškai visą vasarą ten ir sportavome. Mano pagrindinis minusas buvo jėgos stygius. Dabar reikia susibalansuoti, nes priaugus tiek svorio išlaikyti greitį ir mobilumą nėra lengva. Stengiuosi rasti aukso viduriuką ir dirbti „ant greičio“.

Kokį elementą savo žaidime artimiausiu metu norėtumėte sustiprinti?

Pagrindinis dalykas būtų žaidimas veidu į krepšį. Prasiveržimai, apgaulingi judesiai, verpstė. Noriu būti dar pavojingesni. Manau, tai tikrai man, kaip krepšininkui, pridėtų labai daug.