S. Babrauskas neleidžia jonaviečiams užriesti nosių

2025-04-21 12:58 © Pauliaus Žukausko nuotr.

„Betsafe-LKL“ reguliariojo sezono trečiasis ratas tapo Jonavos „CBet“ žvaigždžių valanda. Prieš FIBA rinktinių „langą“ pergalingai užbaigę antrąjį ratą, jonaviečiai trečiajame, likus vienam mačui, iškovojo septynias pergales ir suklupo tik sykį – prieš Kauno „Žalgirį“.

Ši stulbinanti atkarpa leido ne tik įtvirtinti savo, kaip atkrintamųjų komandos statusą, bet ir tapti rimtais pretendentais į trečiąją turnyrinės lentelės vietą, kuri slysta iš rankų Vilniaus „Wolves Twinsbet“ ekipai.

Pastaruoju metu Manto Šerniaus kariauna pranoksta pati save: Utenoje pavyko per porą minučių išlipti iš 15 taškų deficito ir triumfuoti pratęsime (115:109), o savų sirgalių akivaizdoje mažeikiškiai nušluoti tokiu skirtumu, jog buvo pakartotas sezono rekordas (116:55).

Pastarasis pasismaginimas „CBet“ trenerio asistentui Steponui Babrauskui priminė 16-os metų senumo istoriją, kuomet Rimo Kurtinaičio treniruojama tuometinė Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa taip traiškė Marijampolės „Sūduvą“, jog galėjo sau leisti nemušti kamuolio į parketą.

Kiti jonaviečių kelyje – būtent Lietuvos čempionų titulą ginantys Vilniaus „Ryto“ krepšininkai, besisvečiuosiantys Jonavoje pirmadienio vakarą. Susitikimą nuo 19.00 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir Go3.

Visai netrukus, balandžio 29 d., ekipos tarpusavyje susikaus ir dar sykį, tik jau Vilniuje. Šios rungtynės šlovingiausiuose sostinės klubo puslapiuose įrašytam S. Babrauskui bus ypatingos.

Ilgametis sostinės ekipos kapitonas tą vakarą sulauks didžiulio pripažinimo – legendos marškinėliai atsidurs „Active Vilnius“ arenos palubėse, kur iki šiol pakilo tik Arvydo Macijausko ir Chucko Eidsono relikvijos.

Rungtynių dieną portale LKL.lt – pokalbis su S. Babrausku.

– Trečiadienį turėjote lengvą pasivaikščiojimą su Mažeikių komanda. Nors buvote favoritai, skirtumui siekiant daugiau nei 60 taškų tikriausiai turėjo būti lengvas šokas. Kokios mintys sukasi galvoje per tokias rungtynes?

– Mes turėjome savo tikslų, ką turėjome padaryti. Aišku, nusikėliau į labai seniai, kai pats žaisdavau ir esu žaidęs rungtynėse be kamuolio varymosi ir taip toliau. Tokia situacija. Kažkaip atrodė, kad varžovai turėtų daugiau stengtis, bet čia jų problemos. Mes žiūrėjome savo tikslų, juos įvykdėme, o daugiau nenoriu gilintis. Visi gavo pasižaisti, niekas nesusitraumavo ir viskas gerai, važiuojame toliau.

– Dar kiek anksčiau iškovojote visai kitomis prasmėmis įspūdingą pergalę prieš uteniškius. Pats geriausiais Vilniaus „Lietuvos ryto“ laikais esate dalyvavęs panašiuose sugrįžimuose…

– Esu dalyvavęs Lietuvoje, bet ten buvo kitokio lygio komandos. Prieš „Atletą“ su Edu Nickumi buvome atlošę gal 11 taškų per minutę. Bet taip, kaip dabar, nebuvau sugrįžęs nei kaip žaidėjas, nei kaip treneris. Pirmas kartas buvo Utenoje. Bet irgi viskas baigėsi, pamiršome ir žiūrime toliau. Aišku, svarbus taškas. Jeigu sąžiningai, netikėjau jau, kad galime laimėti, turbūt niekas netikėjo. Gera pergalė psichologiškai ir visaip kaip.

– Legendiniame 2008-2009 m. sezone sugrįžote tiek Europos taurės finale prieš Maskvos srities „Chimki“, tiek LKF taurės finale prieš „Žalgirį“. Ką tokios pergalės pasako apie komandos charakterį?

– Mes tuo charakteriu patenkinti. Trys ratai į pabaigą, esame patenkinti, bet norime, kad jis nesustotų, nes liko daug rungtynių ir visko gali nutikti. Nevaikštome kažkokie pasikėlę, į viską žiūrime realiai. Liko daug rungtynių ir žiūrėsime, kaip viskas bus.

– Pernai buvote Pasvalio „Pieno žvaigždių“ trenerio asistentos. Situacijos, žvelgiant iš sezono pradžios taško – panašios: nedidelis miestas, jaunas treneris, daugybė jaunų lietuvių, keli legionieriai. Tačiau šiemet rezultatas kardinaliai kitoks. Kodėl?

– Yra skirtingos komandos, skirtingi žaidėjai. Pasvalyje kažkas nesulipo, kažko nepataikėme. O čia viskas sulipo, gal tik su vienu žaidėju nepasisekė. Visa kita – skirtingos situacijos.

– Prieš beveik 10 metų, 2015-2016 m. sezone jums teko pačiam žaisti Manto Šerniaus treniruojamoje ekipoje. Šio stratego progresas šiemet aptariamas bene labiausiai. Kur jam pavyko dėti didžiausius žingsnius į priekį?

– Viskas gerai, pykčių nėra. Nuo mano laikų jis daug patobulėjęs. Tie dveji metai „Prometey“ komandoje daug davė. Jeigu žmogus nori, jis tobulėja. Manau, kad jis patobulėjęs. Prieš tai man jo mintys patikdavo, dabar dar labiau. Žaidėjai patenkinti, visi patenkinti. Manau, kad „Prometey“ jis daug patobulėjo, pabuvo pas gerą trenerį, kitokiu kampu pažiūri į situacijas nei anksčiau.

– Dabar jau kaupiate patirtį ir pats. Ar daug pavyksta pasisemti jos iš M. Šerniaus?

– Mane per karjerą yra treniravę begalė trenerių, tos patirties kaip žaidėjas turėjau daug. Dabar visai kitaip žiūri, visai kiti kampai. Kai dirbu individualiai ir pasakau kažką žaidėjams, o jie tą padaro, aš laimingas. Jeigu ne – tada aš nelaimingas. Man daugiau nieko ir nereikia.

– Kokios jūsų atsakomybės individualiame žaidėjų rengime?

– Esame pasiskirstę. Yra gynėjai, ateina ir dideli. Daug dirba, tik norisi, kad tas darbas duotų jiems vaisių. Kol kas duoda. Norisi, kad jie nesustotų ir toliau duotų, tobulėtų.

– Jonavos klubas prie Virginijaus Šeškaus negarsėjo gilia sudėtimi, tačiau šiemet situacija tokia, kad sugrįžus Aurimui Majauskui, reikėtų rinktis, ko neregistruosite. Kiek turimas sudėties gylis ir lygumas yra faktorius jūsų sėkmėje?

– Didelis faktorius, nes yra konkurencingesnės treniruotės. Jei rungtynėse blogai atrodai, yra kas tave pakeičia. Lygesnė sudėtis mus gelbėja, bet nenoriu nieko šnekėti, nes liko daug rungtynių ir viskas gali pasikeisti. Dar nieko nepasiekėme ir nėra daug ką diskutuoti. Mus viskas tenkina, bet reikia dirbti toliau, neužkelti nosių ar dar kažko.

– Jaunos ekipos neretai sudega atkrintamosiose, kurių veteranai yra matę daugiau. Ar įmanoma žaidėjų galvose ar pačiame žaidime įdiegti kažką tokio, jog dabartinis žaidimas persikeltų ir į atkrintamąsias?

– Visų pirma, reikia pasiekti atkrintamąsias, nes gali visko nutikti. Viskas yra šalia, kiekvienos rungtynės aukso vertės. Norisi užbaigti reguliarųjį sezoną. Kai bus atkrintamosios – patarsime, sugalvosime kažką ir žiūrėsime, kas gausis. Dar nežiūrime ten, nes dabar viskas karšta ir šalia. Gali likti ir devintas. Matyt, dešimtas jau neliksi, bet devintas dar gali likti. Koncentruojamės į kiekvienas rungtynes ir apie atkrintamąsias dar negalvojame, nes iki jų dar daug liko. Dabar daug kas spręsis ir daug kas gali pasikeisti.

– Iki atkrintamųjų dar liko mėnuo, o gerą bangą išlaikyti ilgą laiką, ką jau darote ilgiau nei du mėnesius, yra beprotiškai sunku. Galbūt patys laukiate savotiškos duobelės anksčiau ar vėliau, kuomet dar yra kažkiek laiko iki atkrintamųjų?

– Nežinau, taip negalvojame. Buvo daug traumuotų žaidėjų, jie sugrįžta, buvome išsimušę. Kadangi turime gilesnę sudėtį, vieni kitus padengė. Tos duobelės nelaukiame. Nežinau, ar ji bus, visko gali nutikti, bet laukiame vieno – grįžtančių žaidėjų po traumų ir kad jie pagautų ritmą. Ir viskas – laukiame tik to. Nieko neskaičiuojame, nes nėra kada.

– Namuose pasitinkate „Rytą“, kurs ką tik įveikė Utenos komandą, bet neseniai sugėrė skaudų pralaimėjimą Klaipėdoje. Giedrius Žibėnas tuomet apeliavo į žaidėjų požiūrį. Kaip jums galima surasti savų argumentų, jei „Rytas“ ateis maksimaliai piktas ir motyvuotas?

– Mums nėra ką prarasti – tai vienas dalykas. Neturi būti jokio spaudimo. Eisime žaisti, atiduoti visas jėgas. Žiūrėsime, kas gausis. Labai paprasta – turime alkaną komandą, norime, kad ji toliau tokia būtų. Kažkokio spaudimo nejaučiame, turime žaisti kiekvienas rungtynes, kaip žaidžiame ir žiūrėti, kaip gaunasi. Nepridėliosi, kaip sakant, nieko.

– Nusikelkime ir į netolimą ateitį, kadangi dar po savaitės jau „Rytas“ jus priims Vilniuje, kur jūsų laukia marškinėlių iškėlimo į „Active Vilnius“ arenos palubes ceremonija. Pasidalinkite mintimis apie šią sulauktą garbę.

– Garbė, aišku, esu laimingas, bet kai tų rungtynių labai daug, apie tai negalvoju. Iš tikrųjų, nenoriu galvoti. Malonus dalykas, bet vis tiek... Nustebino, neslėpsiu, reiškia, kažką gero padariau tam klubui. Esu laimingas, kad įvertino, bet nelaukiu tos dienos, nes ji toli ir nežinau, kaip viskas bus ir kaip jausiuos. Sąžiningai, nelaukiu, bet esu laimingas.