Klaipėdos „Neptūnas“ šį „Betsafe-LKL“ sezoną pasitiko kaip lietuviškiausias lygos klubas – komandos sudėtyje vietos neatsirado nė vienam legionieriui, o sezono tikslą klubo vadovai pristatė kaip žvilgsnį į ateitį ir galimybę užaugti vietiniam jaunimui. Vis dėlto, prie būrio jaunų krepšininkų prisijungė ir tikras Klaipėdos krepšinio simbolis Martynas Mažeika, dabar žadantis, kad vaizdas aikštelėje netrukus turi apsiversti aukštyn kojomis.

35 metų 192 cm ūgio gynėjas prie „Neptūno“ komandos prieš šio sezono pradžią prisijungė jau trečią kartą savo karjeroje – Klaipėdoje dar 2000 metais jis pradėjo profesionalo karjerą, vėliau čia grįžo 2008, 2010 ir 2020 metais.

Grįžęs ten, kur visada yra laukiamas, M. Mažeika žadėjo, kad šie metai bus kitokie – komandą jis rado visiškai pasikeitusią, sudarytą iš jaunimo, tačiau tai toli gražu iškart nereiškė, kad dabartinis „Neptūnas“ bus lengvas grobis varžovams.

Dar prieš sezono pradžią kalbėdamas su LKL.lt M. Mažeika sakė, kad ugnelė jaunų komandos draugų akyse byloja apie maksimalias pastangas ir kovą, kuri niekam nebus lengva.

„Nemanau, kad mes labai silpnesni kažkuo. Jaunimo noras ir užsidegimas viską parodo – jie be galo laukia sezono ir nori parodyti savo vertę. Jauni žaidėjai tikrai spaus iš savęs viską, ką gali“, – dar vasaros pabaigoje sakė M. Mažeika.

Vis dėlto, po pirmojo „Betsafe-LKL“ sezono rato „Neptūnas“ turnyrinėje lentelėje užima aštuntąją vietą ir per devynerias rungtynes pergalę klaipėdiečiai pasiekė tik tris kartus.

Kelis itin skaudžius pralaimėjimus jau spėjęs patirti ir matydamas bendrus komandos rezultatus M. Mažeika dabar drąsiai žada, kad įsibėgėjus sezonui „Neptūno“ žaidimas sparčiai gerės, o aštuntą vietą turnyrinėje lentelėje tiek sirgaliai, tiek patys ekipos krepšininkai netrukus galės pamiršti.

„Esu įsitikinęs, kad antrame rate vaizdas bus geresnis. Esu tikras, kad mes esame geresnė komanda, nei rodo skaičiai. Turime parodyti kitokius rezultatus“, – įvertinęs pirmąją sezono dalį LKL.lt sakė krepšininkas.

M. Mažeika dabartinėje „Neptūno“ komandoje yra vyriausias krepšininkas. Jam priklauso ir solidus LKL rekordas – šis gynėjas yra dešimtoje vietoje pagal visų laikų rezultatyvumą (4181 tšk.). Vis dėlto, šio pasiekimo pats krepšininkas nesureikšmina – pasak jo, svarbiau yra ne skaičiai, o treneriui ir, visų pirma, sirgaliams pateikiamas produktas.

„Per daug nesureikšminu tokių dalykų, čia turbūt smagiau šeimos nariams. Aišku, būti tarp tokių vyrų yra labai smagu. Kai tavo pavardė yra sakoma prie tokių žmonių, kurie daug nuveikę Lietuvos krepšinyje, tai žinoma, paglosto širdelę“, – šyptelėjo M. Mažeika.

– Martynai, pradėkime nuo paskutinių jūsų rungtynių. Išbandymas Kaune, prieš „Žalgirį“. Kokias emocijas po pralaimėjimo čempionams parsivežėte namo?

Matėme ir teigiamų dalykų, atrodo, po truputį grįžtame į savo žaidimą. Buvo smulkmenų, kurios galėjo leisti mums išsiveržti į priekį. Matome, kad ir kitos komandos gali pakovoti prieš „Žalgirį“. Aišku, labai sunku atsilaikyti prieš tokį klubą iki rungtynių pabaigos. Grįžtant namo buvo ir teigiamų, ir neigiamų minčių. Vis dar tikimės, kad pasieksime sportinę formą. Antrame rate turėtų būti kitas vaizdas.

– Sakote, kad vaizdas antrame rate turėtų būti geresnis. Reikia suprasti, kad jis dabar tikrai netenkina jūsų?

Pasitaisysiu. Esu įsitikinęs, kad antrame rate vaizdas bus geresnis. Esu tikras, kad mes esame geresnė komanda, nei rodo skaičiai. Turime parodyti kitokius rezultatus. Atrodo, per pasiruošimą gana neblogai atrodėme, bet prasidėjus sezonui viskas susimaišė. Net ir laimėtose rungtynėse negalėčiau pasakyti, kad žaidėme gerai. Kita vertus, darbuojamės ir tikimės, kad pasieksime formą.

– O kas lemia tą sunkią sezono pradžią? Kiek emociškai sunku pralaimėti rungtynes, kaip pavyzdžiui, prieš Vilniaus „Rytą“ namuose 38 taškų skirtumu?

– Labai skaudu. Galima pralaimėti ir žemesnio lygio klubams, bet, na, ne tokiu skirtumu... Tokie pralaimėjimai tau būna kaip skambutis – leidžia suprasti, koks tu maždaug esi šiuo momentu. Duoda signalą, kad turi įdėti daugiau jėgų, darbo, atsakomybės. Daug laiko nėra, antrasis ratas jau prasideda, esame profesionalai, turime įjungti tą mygtuką ir pradėti žaisti, rodyti emocijas, kovą.

– Prieš sezoną sakėte, kad jaunimo užsidegimas žada labai daug. Ar dar vis liekate prie tos pačios nuomonės?

– Noro jaunimas tikrai turi. Lieku prie tos pačios nuomonės. Bet ar mes visi tai parodome aikštelėje, turbūt geriausiai pasako skaičiai. Aišku, klubo planas toks ir yra, auginti jaunimą, kuris galėtų atsiskleisti kiek vėliau. Man džiugu, kad žiūrima į ateitį. Tačiau bet kokiu atveju mes galime ir dabar daugiau padaryti, reikia tik daug darbo.

– Karjeros metu skirtingose komandose turėdavote įvairių vaidmenų. O kokį vaidmenį jaučiate, kad užimate dabar Klaipėdoje? Ar nesijaučiate kaip jaunųjų kolegų mokytojas ir žmogus, kuris rodo, ką galima nuveikti krepšinyje?

– Karjeros metu buvo visokiausių momentų, turėjau daug skirtingų užduočių, būdamas skirtingose komandose. Dabar šiek tiek net grįžau į praeitį, įdomu prisiminti. Bet aš niekada nenoriu būti skaičius, aš noriu būti produktas. Dabartinėje komandoje nevengiu patarti jaunimui, kartais net jaučiu, kad truputį jiems nusibostu – juk jaunimas dabar turi aibę būdų gauti informaciją. Bet aišku, natūralu, vyresni komandos draugai yra kaip dešinioji trenerio ranka, mes to krepšinio matę daugiau, todėl kartais tikrai galime patarti, paraginti, pagirti.

– O kuris Martynas Mažeika jums pačiam labiau patinka – tas jaunas ir vis dar besimokantis, ar vyresnis, bet ne toks atletiškas?

– Kol kas kūnas kaip ir leidžia viską, tai dabar gan neblogas jausmas – gali ir bėgti, ir mąstyti. Anksčiau, kai buvau jaunesnis, buvo daug sprendimų, kuriuos priėmiau neteisingai. Jei dabartinę savo galvą nuneščiau į tą jaunesnį kūną, tai būtų turbūt ir geresnis produktas (juokiasi – aut.). Bet džiaugiuosi tuo, kaip viskas yra dabar, daug į praeitį čia reikia negrįžinėti. Smagu, kai gali ir bėgti, ir suprasti, kur bėgi.

– Esate tarp 10 rezultatyviausių visų laikų LKL krepšininkų. Ką jums pačiam reiškia šis pasiekimas?

– Tėvukas mano daugiau domisi krepšiniu negu aš pats turbūt, tai atsiuntė pasveikinimą. Bet stengiuosi nesureikšminti. Per daug nesureikšminu tokių dalykų, čia turbūt smagiau šeimos nariams. Aišku, būti tarp tokių vyrų yra labai smagu. Kai tavo pavardė yra sakoma prie tokių žmonių, kurie daug nuveikę Lietuvos krepšinyje, tai žinoma, paglosto širdelę. Bet man svarbiau, kad treneriai ir sirgaliai matytų mane kaip žaidėją, kaip žmogų, kaip komandos narį, o ne kaip taškų rinkėją rekordams.

– Martynai, o kokios jūsų mintys apie kitą sezoną? Planuojate žaisti toliau?

Aš tai planuoju, bet žinote, tu planuoji, o Dievas juokiasi. Jei rimtai, tai tikrai planuoju žaisti. Kol kas esu tokios nuomonės, bet kaip bus – dar pamatysime.

– Kur save įsivaizduojate po krepšininko karjeros? Galbūt gundo trenerio darbas?

– Tikrai labai norėčiau. Man šitas sportas labai patinka, norisi tęsti tai, ką labiausiai supranti ir tai, kas suteikia daugiausiai malonumo. Bet kokia kryptimi viskas pakryps, dar sunku pasakyti. Galbūt ir išbandysiu save trenerio vaidmenyje.