J.Valančiūnas – apie savo pirmuosius automobilius (3)

2019-08-22 13:06 © fiba.com nuotr.

Lietuvos rinktinės lyderis Jonas Valančiūnas socialinei paskyrai „Deals On Wheels LT“ papasakojo apie savo pirmuosius automobilius ir giminės tradicijas.

„Mano šeimoje visi buvo vairuotojai: autobusų, sunkaus transporto, mėgėjai ir šiaip, ko tik nori. Tai pažintis su automobiliais prasidėjo tikrai anksti“, - sakė krepšininkas.

18-metis talentas, jau rungtyniaudamas Vilniaus klube, išsilaikė teises ir sėdo prie vairo.

„Gavau „Lietuvos ryto" „Škodą“ ... (gilus atodūsis - aut. past.) su visomis problemomis... Ir su ja važinėjau.

Vėliau iš „Krasta Auto“ už gerą rankos paspaudimą gavau 5 serijos BMW 2 litrų dyzelį, „labai galingą“.

Po to, už tą paspaudimą, sulaukiau šanso visai vasarai X5 pavairuoti, tai į gamtą, į miškus, medžiokles ar žvejybas važiuodavau.

„Škoda“ tiko, bet... Viskas ten su ja gerai, daug vietos, nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet po BMW jau sunkiau.

Be to, man tuos BMW vis keisdavo. Po to, „Honda Legend“ dar buvo, nuo kurios vairo labai greitai „nulipau“.

Džiaugiuosi, kad nė vienos nepirkau, tiesiog „sukrito kortos" ir gavau pasidžiaugti daugybe skirtingų automobilių“, - sakė J.Valančiūnas.

„Mano svajonė buvo „Gelenwagenas“. Visada juos mylėjau, sekiau, bet niekas niekada nedavė už „rankos paspaudimą“ pavairuoti. O iš tuometinės Vilniaus „Perlo“ algos nelabai išėjo nusipirkti. Tai „Mercedes“ neįkandau tuo metu, teko vairuoti BMW.

Aš niekada nenorėjau jokio superautomobilio, bet labai norėjau to „Gelenwageno“.... Bet nuvažiavus į Torontą vėl „už rankos paspaudimą" gavau S klasės „Mercedes“.

Pats pradėjau domėtis ir jie pasiūlė imti bei naudotis jų S klasės automobiliu. Klubas NBA nieko panašaus organizuoti negali dėl vidinių taisyklių. Tiesiog ta auto parduotuvė labai mylėjo krepšinį ir labai jiems patikau kaip žaidėjas, todėl smagiai nemokamai pavažinėjau visus metus. S550 vietos daug, galios per akis - neturėjau kuo skųstis.

O pirmas mano pirktas automobilis ir buvo įgyvendinta svajonė - „Gelenwagenas“. Laukiau, laukiau, dar laukiau, o tada jis „išėjo“... Ir turiu.“