D.Zupkauskas: apie sugrįžimą į Lietuvą ir nestebinantį buvusį komandos draugą Sabonį

2019-12-12 10:11

Prieš septynerius metus Domanto Sabonio vedamoje Lietuvos jaunučių rinktinėje po 6,9 rezultatyvaus perdavimo rinkęs Dominykas Zupkauskas kuriam laikui buvo palikęs Lietuvą, o dabar savo žaidimu priminė apie save Molėtų „Ežerūno“ komandoje.

Šį sezoną 23-ejų 186 cm ūgio atakų organizatorius VIKINGLOTTO-NKL vidutiniškai pelno po 12,1 taško, atkovoja po 3,5 kamuolio, atlieka po 5,8 rezultatyvaus perdavimo ir renka po 14,7 naudingumo balo.

Praėjusią savaitę jis fiksavo 29,5 efektyvumo balo vidurkį bei buvo pripažintas lygos MVP.

Krepšininkas šį sezoną į Molėtų ekipą sugrįžo po trejų metų pertraukos. 2015-2016 m. sezone jis vidutiniškai pelnydavo po 6,3 taško ir atlikdavo po 2,5 rezultatyvaus perdavimo.

Tuomet jis persikėlė į Regionų krepšinio lygos komandą, Ukmergės „Olimpo“ gretas, o praėjusius du sezonus leido užsienyje.

2017-2018 m. sezone D. Zupkauskas žaidė Italijos pietuose, Fodžos „Diamond“ komandoje, kuri rungtyniavo ketvirtoje Italijos lygoje.

Tuo metu praėjusį sezoną krepšininkas išvyko į Islandijos antrąją lygą, kurioje vidutiniškai pelnė po 16,5 taško, atkovojo po 5,1 ir perėmė po 3,3 kamuolio bei atliko po 4,9 rezultatyvaus perdavimo.

– Dominykai, ką jums davė metai užsienyje? – svetainė „nklyga.lt“ paklausė D. Zupkausko.
– Tie metai užsienyje davė labai daug, subrendau ne tik kaip žaidėjas, bet ir kaip asmenybė. Patirtis užsienyje labai patiko, kita kultūra, maistas, kalba, žmonės Italijoje labai šilti, atsipalaidavę, dar ir dabar palaikau ryšį su keliais žaidėjais, o ir krepšinis sekėsi gerai, galbūt todėl ir atkreipiau VIKINGLOTTO-NKL komandų dėmesį.

Žaidimas užsienyje užaugino pasitikėjimą, galiu ne tik skirstyti perdavimus ir vadovauti komandai, bet ir atakuoti krepšį.

– Kodėl prieš dvejus metus nusprendėte išvykti žaisti į užsienį?
– Nesulaukiau jokių pasiūlymų, kurie mane tenkintų, todėl nusprendžiau paragauti legionieriaus duonos.

– Kodėl nusprendėte grįžti į Lietuvą?
– Visada norėjau grįžti į Lietuvą ir parodyti, jog galiu žaisti šiame lygyje. Žinojau, kad galiu taip atrodyti, tą ir stengiuosi įrodyti aikštelėje.

– Sezono pradžioje komandai nesisekė, per 8 rungtynes laimėjote du kartus. Kaip pavyko taip sustyguoti žaidimą, kad dabar pakilote į penktąją vietą?
– Esame nauja komanda, sezono pradžioje turėjome šiek tiek traumelių, reikėjo laiko, kol pajautėme vienas kitą ir ko iš mūsų nori treneris. Dabar kiekvienas turime savo vietą aikštelėje ir, manau, atliekame neblogą darbą, komandos mikroklimatas labai geras, žinoma, sezonas ilgas, yra nemažai taisytinų detalių, bet, manau, viskas bus gerai.

– Prieš trejus metus jau žaidėte „Ežerūne“, taip pat tuomet komandoje buvo ir Mantas Šerkšnas, su kuriuo rungtyniavote ir rinktinėje. Kiek jums pačiam tai buvo svarbu karjerą tęsti jau žinomoje komandoje su žinomais žmonėmis?
– Prieš atvykstant į „Ežerūną“ kalbėjausi su Mantu, sakė, jog surinkta gera chebra ir galime pabandyti kažką gero nuveikti. O tai, kad jis yra komandoje, man labai svarbu, esame susižaidę nuo senų laikų, kartais užtenka tik susižiūrėti ir jau abu žinome, ką esame suplanavę (šypsosi).

– Šešiolikmečių rinktinėje atlikdavote po 6,9 rezultatyvaus perdavimo ir tuomet žaidėte su Domantu Saboniu. Ar jus stebina, kaip dabar Sabonis žaidžia NBA?
– Manęs tai visiškai nestebina, jau tada jis išsiskyrė labai aukštu krepšinio suvokimu ir fizinėmis savybėmis.

– Ką lengviau atrasti aikštėje – Domantą Sabonį ar Igną Lukošių?
– Lengviau atrasti Igną, pakabini kamuolį ore, o jis ten jau susitvarko (šypsosi).