80-imt „Žalgirio“ metų: aktyvaus komandos palaikymo istorija
Šį sezoną 80-metį minintis Kauno „Žalgiris“ prieš ketvirtadienį vykusias paskutines šio sezono Eurolygos namų rungtynes su Belgrado „Partizan“ klubu atidavė duoklę savo sirgaliams.
Visą sezoną iškiliausias klubo legendas ir įvykius prieš Eurolygos namų rungtynes prisiminęs klubas šįkart specialiu vaizdo klipu prisiminė aktyvaus komandos palaikymo istorijos raidą.
Krepšinį sirgaliai Lietuvoje mylėjo dar nuo triumfo Europos čempionate Kaune 1939-aisiais, kai į halę stebėti Europos čempionato kovų rinkosi tūkstantinės minios.
Susikūrus „Žalgiriui“, sirgaliai ilgą laiką traukdavo į halę palaikyti savo mylimos komandos, tačiau ilgą laiką aistruoliai komandą palaikė nesiburdami į aktyvias palaikymo grupes.
Taip viskas klostėsi iki praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio, kai situacija iš esmės pasikeitė. Principiniai ir bekompromisiai mūšiai Sovietų sąjungos čempionato finalo serijose su Maskvos CSKA klubu vienijo sirgalius.
Tuo metu nemaža dalis gerbėjų suprato, kad neapsiribos tik paprastu komandos palaikymu ir ėmė burtis į aktyvių sirgalių grupę, palaikiusią „Žalgirį“ Kauno sporto halėje buvusioje E tribūnoje.
Pirmieji aktyviausi klubo sirgaliai 1987 metais susibūrė į „Green Death“ klubą, o pirmuoju klubo prezidentu tapo iki šiol aktyviai komandą palaikantis Ričardas Petrauskas.
Tuo metu aktyviausieji komandos aistruoliai ėmė kurti naują palaikymo kultūrą: keliauti paskui komandą į išvykas Sovietų sąjungoje, kurti skanduotes ar unikalią atributiką.
Lietuvai ruošiantis įsileisti Nepriklausomybės šviesą, sirgaliai irgi buvo vieni tų, kurie drąsiai išreikšdavo savo pilietinę poziciją.
Atkūrus Nepriklausomybę, ištikimiausi gerbėjai toliau palaikė „Žalgirį“, o nauju impulsu tapo atkaklios LKL finalo serijos kovos su Kauno „Atletu“. Kauno derbyje tuo metu užgimė ir priešprieša tarp abiejų klubų sirgalių.
Tiesa, didžiausią postūmį pakelti komandos palaikymą į naują lygį tapo 1999 m. „Žalgirio“ laimėtas Europos čempionų titulas.
Europiniame kontekste mūsų šalies krepšinio aistruoliai dar mokėsi daug dalykų, tačiau, pasakojama, kad būtent po Eurolygos finalo ketverto Miunchene tarp „Žalgirio“ sirgalių prigijo ir skanduotė „Visi Kauno „Žalgirio“ fanai“, pasiskolinta iš tuometinių Bolonijos „Fortitudo“ fanų.
Metams bėgant, užaugo ir pirmoji Nepriklausomybės sirgalių karta. Jų pagrindu 2007 m. susikūrė „Green White Boys“ fanų grupė, kuri į savo palaikymą įtraukė sudėtingesnių skanduočių ir gausų vizualinį komandos palaikymą.
Netrukus „Green White Boys“ atsiskyrė nuo „Green Death“, bėgant laikui atsiskyrė ir dar viena – „Green Legion“ sirgalių grupė, tačiau ilgainiui, siekiant suvienodinti palaikymą jau naujoje „Žalgirio“ arenoje, sirgaliai susibūrė į vieną tribūną.
Dar vienu lūžio tašku tapo įspūdingas 2017–2018 m. sezonas. Jo metu užgimė garsioji ir iki šiol naudojama „Žalgirio“ „vikingų“ skanduotė.
Aktyviausių „Žalgirio“ arenos sirgalių palaikymas dabar užkuria visą areną ir turime tradicijų, be kurių neįsivaizduojame rungtynių.
Tai ir „vikingų“ skanduotė, kartu giedamas himnas, visų sirgalių susikibimas per pečius ir skandavimas „žalia balta“.
Nuo šio sezono prisideda ir „Žaliai Baltų Dievų“ dainos atlikimas prieš rungtynes – dar viena tradicija į žaliai baltos genties ritualą.
Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
Pranešti apie netinkamą komentarą
Cituoti komentarą